Čia galite rasti rinktinius straipsnius apie lyderystę, kūrybiškumą; tai, kas juos jungia ar priverčia mąstyti kitaip.

 

 

 

What is creative leadership?

Here is what I found out:

“Creative leadership – the ability to shed long-held beliefs and come up with original and at times radical concepts and execution. And this requires bold, breakthrough thinking. We believe, however, that this isn’t about having a lone creative leader at the top but rather about creating a “field” of creative leadership, by igniting the collective creativity of the organization from the bottom up. In essence, creative leaders excel at creating creative leaders”.

I have decided to provide you pretty much all the stuff great minds of science and practice say about creative leader(ship) which I used to make my own impression about it. And I had a reason for this. One of the conclusions I made is that there actually does not exist a cogent formula, one need find a way to put in the practice might say two extremes – emotional creativity and logical leadership together in one’s manner. So, here we go.

Creative leader is a new breed of visionary and empathetic leader who act less as commander and more as coach, less as manager and more as facilitator, and who foster self-respect rather that demanding respect. Top ten characteristics and traits of Creative Leader should be these:

1. Great at generating many ideas – innovative, game changing and even commonplace.

2. Always looking to experiment with good ideas. Sometimes, trying out a few times.

3. Unwavering belief in their creativity and innovation, coupled with originality in thinking.

4. Smart and bright with a positive self-image. More often, they are not born geniuses.

5. Passionate, expressive and sensitive to their teams, colleagues and surroundings.

6. Demonstrate superior judgment, and do not make quick decisions (although have a gut feel).

7. Non-conformists and independent, requiring less social approval than most people.

8. Innate ability to understand and solve the problem, and manage the consequences.

9. Born dreamers with strong imagination; however, manage to keep things in perspective.

10. Create and launch game changing products meeting a high level of quality and design.

While reading this I remembered some instruction “how to prepare for a public speech” I red and there was mentioned the fact that information listed with points or numbers does not effect human’s mind at all and takes a lot of efforts to remember it. After reading that top ten characteristics I literally got a feeling of emptiness in my mind. I dropped reading and started thinking.

Grammatically speaking term ‘creative leadership’ is constructed of two nouns creativity + leadership. Leadership is either a) problem solving or b) people leading, so:

Case a) while solving problems creative solution should be found.

People usually say that kids are creative, let’s get a look why?

I am not saying that one have to choose between an education and creativity both are useful in most of cases. Since we are already educated it’s time to train our inner kid:

This talk is bit off topic but short and fun to watch.

Let’s face the truth, there is nothing innovative about creative problems solving that’s just essential. Nowadays if you don’t solve a problem in a creative way you simply don’t solve a problem at all.

Case b) lead people in a creative way.

Google is number one in this case. Probably most of those who saw videos about Google office is fascinated by its working area, atmosphere and consider Google as an employer of the dreams. Mainly here lays the secret of creative leadership success.

So the real question is how to make people to do their job in the playground-liberal-self managed-uninhibited environment? Check the surprising science of motivation for inspiration and follow the news from training course where we will answer this and even more questions related to creative leadership!

 

Which Colors does your brain prefer?

Does your brain do certain tasks better against some color backgrounds, and other things better against other color backgrounds?  This is true for many people. You’re about to find out if it’s true for you.

A new study published in Science magazine revealed that while the color red can help you be more accurate in your work, the color blue spurs creativity.

University of British Columbia researchers conducted tests with 600 people to see how cognitive performance varies when people see red or blue. Participants performed tasks in which words or images were displayed against red, blue or neutral backgrounds on computer screens.

The research revealed that while the “red” groups fared better on tests of recall and attention to detail, the “blue” groups performed better on tests requiring imagination and creativity.

Juliet Zhu, an assistant professor of marketing at the university’s business school who conducted the study with doctoral student Ravi Mehta, suggested that the color blue would help when brainstorming on new products or solutions to problems. On the other hand, tasks needing a keen focus such as proofreading would be better performed in a red room.

When asked what each color made them think of, Zhu’s research subjects, in general, indicated that red represented danger, caution and mistakes while blue characterized peace and freedom. These results were confirmed by a task in which research participants were asked to unscramble an anagram. Subjects unscrambled anagrams relating to danger-related words more quickly when they were on red backgrounds, and those relating to positive words like “adventure” when on blue backgrounds.

The research study also revealed insights about subjects’ responses to advertising. Zhu discovered that ads focusing on product details or “avoidance” qualities, like cavity prevention, were better experienced on red backgrounds, while those using creative designs or stressing optimistic qualities like “tooth whitening” were more attractive in blue.

In addition, Zhu revealed that more subjects indicated they would perform better with blue for both detail-oriented and creative tasks. She acknowledged that is probably due to the fact that more people prefer the color blue to red.

OK, here we go with the first test.  You may have thought we would start with red or blue because that’s what the study authors did. But we’re starting with green because that way your brain has no pre-existing biases to throw off the results.   We’ll start with the detailed question.  It’s not as important to get the right answer as to observe what your brain does and how it feels as you solve the problem.    Add 67 to 232.  Then subtract 4 from that, and then add21.  Multiply the total by 2, and then subtract 5.  OK, now it’s time for the abstract question.  Once again, although you should try earnestly to solve it, it’s not so important what your answer is as how you feel while answering it. If you were suddenly named Dictator of the whole planet, what would you do to bring about peace, prosperity, and happiness?      After you reply, we’ll go on to the next challenge.

All right, here we go with the blue background.  See if your brain responds differently when performing a task requiring detailed thinking, as opposed to one needing imagination and creativity.    Here is your first question. One train leaves station A, which is 25 miles east of station B, going 20 miles an hour.   Another train leaves station B, heading towards station A, at 17 miles an hour. In how many minutes will the two trains collide?          All right, with no further ado here comes the more right-brained question.  You have just been named Dictator of the entire Universe.  Because you are an evil sort of person, you want to get everybody to destroy the world as quickly as possible.  What methods would you employ to destroy the environment?  the atmosphere?  All plant life?  Animals?  And last, and apparently least, people?   Once again, it’s not so important that you get the right answer (we sure hope you don’t!) as that you observe how comfortable you are dealing with the challenge against this blue background.    When you are finished scroll down to the next box.

Welcome to the  Red box!   Let’s see how your brain likes approaching problems against this background.   Here comes the question requiring detail work.   You are a bus driver. You start at stop ‘A’ and pick up four passengers.  Then you proceed to stop ‘B’ and one person gets off, while three get on.   Then you go to stop ‘C’  where 23 people get on the bus, and three get off.   Then you have a flat tire.  Two people get off the bus to help you change the tire, and one good Samaritan on the sidewalk helps also.    Now the question is, what is your name? Go back and read it again and you’ll find the answer.         Now for the abstract question.    If it were actually proven that colors affect our thinking the way the study authors at the University of British Columbia suggest, how would you change our educational system to most efficiently take advantage of this?      And by the way, the answer to the first question in this red block is, of course, YOUR name, since the problem began by saying ‘You are a bus driver’.

OK, what about yellow?   Let’s see how your brain acts while doing tasks described against this background.   By the way, you may be wondering about the fact that we have to make these text color blocks a certain length, and therefore tend to ramble when we describe the experiment.  The reason is that we want the color block to fill as much of the present screen space as possible.   This is difficult because people are reading this using different devices.   Some are using desktop computers with 17 inch monitors, some are using Netbooks, some are using iphones, some are using Palm Pres, and some are  using Blackberries.  Each screen has different formatting. Anyway, the logical question this time is what do you get if you divide your age by 7?  by  4?  by 9?  by 6?   The more creative problem is, if you had to re-paint every room in your home today, which colors would you use?

 

Kūrybiškumo mąstymo metodai


Kūrybiškumo samprata
Kūrybiškumas – sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti. Kūrybiškumą daugiausia lemia individualios asmenybės savybės (vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas, motyvacinė įtampa, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą), jos patyrimas, auklėjimas ir saviaukla. Tačiau kūybiškumas gali būti ugdomas.

Šešios mąstymo skrybėlės
Mąstymas yra svarbiausias žmogaus sugebėjimas. Edvard de Bono „Šešių mąstymo skrybėlių“ metodika yra naudojama žmogaus kūrybiškumui nukreipti sprendimų link. Pagrindinis mąstymo sunkumas yra minčių painiava. Emocijos, informacija, logika, kūrybingumas, viltis užgriūna vienu metu. Naudojant „Šešių mąstymo kepurių“ metodą nuosekliai panaudojama kiekvieno išmintis, patirtis ir turima informacija. Žemiau pateiktas 6 mąstymo skrybėlių aprašymas. Vadovaujantis šiais aprašymais galima organizuoti susirinkimus, generuoti ir vystyti idėjas.

Balta
skrybėlė


Ji simbolizuoja faktus, todėl mąstant apie problemą užsidėjus baltą skrybėlę reikia galvoti tik apie konkrečius faktus ir patvirtintą
informaciją. Tai gali būti statistiniai duomenys, ekspertų nuomonės (bet
svarbu, jog ne pačio mąstytojo nuomonė): tam, kad būtų galima susidaryti kuo objektyvesnį vaizdą. Svarbu atsižvelgti į duomenų tikslumą,
patikimumą ir naujumą.

Raudona
skrybėlė


Ji įtvirtina jausmus, nuojautą kaip teisėtą mąstymo dalį. Svarbiausia,
jog emocijos neprivalo būti logiškos arba pastovios ir jų visiškai
nereikia pagrįsti. Jeigu manai, kad kažkas nepasiseks, tai užtenka
 pasakyti, kodėl taip manai. Tiesiog užtenka įvardinti, kad vienas ar
kitas problemos sprendimo būdas neatrodo patraukliai, arba kaip tik
atvirkščiai – nuojauta kužda, jog viskas bus gerai.

Geltona
skrybėlė


Ji simbolizuoja teigiamus problemos sprendimo aspektus. Į problemą
žiūrima per optimizmo prizmę, galvojama tik apie teigiamus rezultatus,
optimistines prognozes ir t.t. Susitelkiama ties kontruktyviu mąstymu ir
idėjų įgyvendinimu. Ši kepurė leidžia išsakyti vizijas ir svajones,
tačiau jos turi būti pagrįstos kuo daugiau priežasčių.


 

Žalia
skrybėlė


Ji simbolizuoja fantaziją, pabrėžiamas sąmoningas naujų idėjų kūrimas.
Skatinama nesustoti ties tradiciniais sprendimais ir ieškoti
alternatyvų. Pasinaudojus atsitiktinio žodžio metodu, ieškoma
fantastiškiausių ir kvailiausių problemos sprendimo būdų. Tačiau būtina
atsiriboti nuo kritikos.

Juoda skrybėlė


Mąstymas juodąja kepure susijęs su atsargumu. Stengiamasi apsvarstyti
pasiūlymo riziką, pavojus, įžvelgti potencialias problemas ir kliūtis.
Trūkumai nurodomi tam, kad juos būtų galima pataisyti., kitaip tariant
šios kepurės tikslas yra nurodyti rizikingas vietas, kurios gali būti
silpnos arba žalingos, todėl joms reikalingas papildomas dėmesys.


 

Mėlyna
skrybėlė


Mėlynoji kepurė- tai kontrolės kepurė, kuria organizuojamas pats mąstymo
procesas. Mėlynąją kepurę dėvintis žmogus apibūdina situaciją,
suformuluoja klausimus; formuoja kepurių naudojimo seką. Ši kepurė taip
pat atsakinga už santraukas ir apibendrinimus bei išvadas. Ji verčia
laikytis tvarkos.

 

Walt‘o Disnėjaus planavimo strategija
„Filmo  kūrėjas  turi  aiškiai  įsivaizduoti,  kaip  bus  tarpusavyje  suderinti visi fragmentai. Jis turi pajusti kiekvieną vaizdą. Jam reikia atitolti pakankamu atstumu nuo savo kūrinio, kad pakartotinai pažvelgtų į jį ir pastebėtų, ar iš konteksto iškrenta koks nors fragmentas, ar personažai sudomins ir pritrauks auditoriją. Jis turi pasistengti pamatyti, kiek tai, ką daro jo personažai, bus įdomu auditorijai.“ – teigė Voltas Disnėjus.

Disnėjaus kūrybingumo analizė parodė, kad išskirtinis jo genijaus bruožas buvo gebėjimas skirtingai vertinti. Disnėjaus planavimo strategija suskirstyta į 3 prizmes: svajotojo, realisto, kritiko. Svajotojas reikalingas naujoms idėjoms kurti ir tikslams numatyti; realistas- realiam planui sudaryti, o kritikas įvertina pačią idėją ir užtikrina grįžtamąjį ryšį.  Disnėjaus strategiją galima vienodai sėkmingai taikyti veikiant tiek individualiai, tiek su grupe. Ši metodika leidžia jaunimui paruošti erdvę diskusijoms, parengti rekomendacijas visų pirma sau ir kitiems.

Pirmoji strategijos dalis – svajotojo, realisto ir kritiko gebėjimų lavinimas.
Svajotojas. Pasirinkite vietą patalpoje, kur galėtumėte tapti „svajotoju“. Galima net pažymėti šią vietą ant grindų, pavyzdžiui, popieriaus lapu ar kuo nors kitu. Tada prisiminkite praeities akimirką, kai tikrai svarstėte kūrybines tam tikros srities galimybes. Atsistokite į pažymėtą vietą ir visiškai pajuskite šią akimirką. Šitaip „meskite inkarą“ į svajotojo būseną ir kas kart prireikus lengvai atgaivinsite ją atmintyje. Kartais pakaks prisiminti šią būseną ramiai sėdint krėsle.
Realistas. Dabar pasirinkite kitą vietą ir taip pat padarykite ją atpažįstamą. Tai „realisto“ vieta. Svajonės – geras dalykas, bet jas reikia suskirstyti į komponentus, sudėti tam tikra tvarka, suplanuoti ir veikti. Prisiminkite praeities akimirką, kai realiai ir konstruktyviai svarstėte kokią nors idėją ir sudarėte veiksmų planą. Atsistokite į pažymėtą vietą ir visiškai pajuskite šią akimirką.

Kritikas. O dabar pasirinkite dar vieną vietą „kritikui“ arba „vertintojui “. Prisiminkite akimirką, kai labai konstruktyviai kritikavote kokį nors planą. Gera kritika visada konstruktyvi: ji atlieka teigiamą vaidmenį – padeda nustatyti trūkstamus aspektus ir apskritai pagerina planą. Atsistokite į pažymėtą vietą ir susikaupkite savo idėjos trūkumų paieškai.

Antroji strategijos dalis: Plano sudarymas
Dabar  turite  tris  vietas,  kur  bus  tam  tikrų  mąstymo  procesų  „inkarai“. Esate pasirengę pradėti galvoti apie savo planą.

Svajotojas. Įsitaisykite į „svajotojo“ padėtį ir pradėkite kurti idėjas. Nesirūpinkite dėl jų tikrumo ir galimų problemų. Įsivaizduokite tas idėjas jau įgyvendintas! Geriausias šio atvejo pavyzdys – jaunas fizikas Albertas Einšteinas, kuris kartą tiesiog susimąstė apie kelionės šviesos spindulio gale padarinius. Idėjas galima užsirašyti arba diktuoti kitiems.

Realistas. Dabar atsiminkite savo idėjas ir atsistokite į „realisto“ padėtį. Pasistenkite jas  organizuoti  ir  sudaryti  planą.  Tikriausiai  kai  kurias idėjas atmesite,  o  kitas pakeisite. Kaip jas galima paversti realiais veiksmų etapais? Įsijauskite į šį planą!

Kritikas. Pagaliau atsistokite į „kritiko“ padėtį ir įvertinkite savo planą. Paklauskite, ko trūksta? Pažvelkite į idėją iš šalies. Ar kas nors pasiruošęs už ją mokėti? Ar manote, kad naudinga ir pelninga įgyvendinti šią idėją? Kaip galima pagerinti? Ar jūs patys sumokėtumėt už tokios idėjos rezultatą? Šiai būsenai būdingas ilgas vidinis dialogas.

Svajotojas. Dabar turite apytikriai realų planą. Dar kartą atsistokite į „svajotojo“ padėtį ir pamąstykit, ar dar kaip nors galite patobulinti savo idėją ir kūrybiškai pakeisti planą turėdami galvoje „realisto“ ir „kritiko“ informaciją.

Ciklo pratęsimas. Galite pakartotinai grįžti į kiekvieną padėtį, kol būsite patenkinti rezultatu. Tai galima daryti bet kuria tvarka, iki planas bus visiškai parengtas.

 

Imkit mane ir skaitykit



Atsisiųsti

 

Kūrybiškos lyderystės video

Trumpas filmukas apie kūrybiškos lyderystės įvadą, pagrindines problemas politiniame gyvenime.

Video apie dažniausiai pasitaikančias šeimyninio gyvenimo problemas, netinkamą gyvenimo ir darbo balansą, pasiūlymai, kaip tas problemas spręsti ir išmokti teisingai gyveni.

Paskaitykite apie lyderystės tiesas , šis filmukas jus įkvėps didelėms permainoms ir darbams.

Teisingas treniravimas, kompanijos „Google“ sėkmės formulė, kūrybiškos lyderystės pritaikymas didelėje kompanijoje- viskas viename trumpame filmuke.

RSS Feed Rss Feed
Copyright © 2010 Kūrybiška Lyderystė