Kūrybiškumo mąstymo metodai


Kūrybiškumo samprata
Kūrybiškumas – sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti. Kūrybiškumą daugiausia lemia individualios asmenybės savybės (vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas, motyvacinė įtampa, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą), jos patyrimas, auklėjimas ir saviaukla. Tačiau kūybiškumas gali būti ugdomas.

Šešios mąstymo skrybėlės
Mąstymas yra svarbiausias žmogaus sugebėjimas. Edvard de Bono „Šešių mąstymo skrybėlių“ metodika yra naudojama žmogaus kūrybiškumui nukreipti sprendimų link. Pagrindinis mąstymo sunkumas yra minčių painiava. Emocijos, informacija, logika, kūrybingumas, viltis užgriūna vienu metu. Naudojant „Šešių mąstymo kepurių“ metodą nuosekliai panaudojama kiekvieno išmintis, patirtis ir turima informacija. Žemiau pateiktas 6 mąstymo skrybėlių aprašymas. Vadovaujantis šiais aprašymais galima organizuoti susirinkimus, generuoti ir vystyti idėjas.

Balta
skrybėlė


Ji simbolizuoja faktus, todėl mąstant apie problemą užsidėjus baltą skrybėlę reikia galvoti tik apie konkrečius faktus ir patvirtintą
informaciją. Tai gali būti statistiniai duomenys, ekspertų nuomonės (bet
svarbu, jog ne pačio mąstytojo nuomonė): tam, kad būtų galima susidaryti kuo objektyvesnį vaizdą. Svarbu atsižvelgti į duomenų tikslumą,
patikimumą ir naujumą.

Raudona
skrybėlė


Ji įtvirtina jausmus, nuojautą kaip teisėtą mąstymo dalį. Svarbiausia,
jog emocijos neprivalo būti logiškos arba pastovios ir jų visiškai
nereikia pagrįsti. Jeigu manai, kad kažkas nepasiseks, tai užtenka
 pasakyti, kodėl taip manai. Tiesiog užtenka įvardinti, kad vienas ar
kitas problemos sprendimo būdas neatrodo patraukliai, arba kaip tik
atvirkščiai – nuojauta kužda, jog viskas bus gerai.

Geltona
skrybėlė


Ji simbolizuoja teigiamus problemos sprendimo aspektus. Į problemą
žiūrima per optimizmo prizmę, galvojama tik apie teigiamus rezultatus,
optimistines prognozes ir t.t. Susitelkiama ties kontruktyviu mąstymu ir
idėjų įgyvendinimu. Ši kepurė leidžia išsakyti vizijas ir svajones,
tačiau jos turi būti pagrįstos kuo daugiau priežasčių.


 

Žalia
skrybėlė


Ji simbolizuoja fantaziją, pabrėžiamas sąmoningas naujų idėjų kūrimas.
Skatinama nesustoti ties tradiciniais sprendimais ir ieškoti
alternatyvų. Pasinaudojus atsitiktinio žodžio metodu, ieškoma
fantastiškiausių ir kvailiausių problemos sprendimo būdų. Tačiau būtina
atsiriboti nuo kritikos.

Juoda skrybėlė


Mąstymas juodąja kepure susijęs su atsargumu. Stengiamasi apsvarstyti
pasiūlymo riziką, pavojus, įžvelgti potencialias problemas ir kliūtis.
Trūkumai nurodomi tam, kad juos būtų galima pataisyti., kitaip tariant
šios kepurės tikslas yra nurodyti rizikingas vietas, kurios gali būti
silpnos arba žalingos, todėl joms reikalingas papildomas dėmesys.


 

Mėlyna
skrybėlė


Mėlynoji kepurė- tai kontrolės kepurė, kuria organizuojamas pats mąstymo
procesas. Mėlynąją kepurę dėvintis žmogus apibūdina situaciją,
suformuluoja klausimus; formuoja kepurių naudojimo seką. Ši kepurė taip
pat atsakinga už santraukas ir apibendrinimus bei išvadas. Ji verčia
laikytis tvarkos.

 

Walt‘o Disnėjaus planavimo strategija
„Filmo  kūrėjas  turi  aiškiai  įsivaizduoti,  kaip  bus  tarpusavyje  suderinti visi fragmentai. Jis turi pajusti kiekvieną vaizdą. Jam reikia atitolti pakankamu atstumu nuo savo kūrinio, kad pakartotinai pažvelgtų į jį ir pastebėtų, ar iš konteksto iškrenta koks nors fragmentas, ar personažai sudomins ir pritrauks auditoriją. Jis turi pasistengti pamatyti, kiek tai, ką daro jo personažai, bus įdomu auditorijai.“ – teigė Voltas Disnėjus.

Disnėjaus kūrybingumo analizė parodė, kad išskirtinis jo genijaus bruožas buvo gebėjimas skirtingai vertinti. Disnėjaus planavimo strategija suskirstyta į 3 prizmes: svajotojo, realisto, kritiko. Svajotojas reikalingas naujoms idėjoms kurti ir tikslams numatyti; realistas- realiam planui sudaryti, o kritikas įvertina pačią idėją ir užtikrina grįžtamąjį ryšį.  Disnėjaus strategiją galima vienodai sėkmingai taikyti veikiant tiek individualiai, tiek su grupe. Ši metodika leidžia jaunimui paruošti erdvę diskusijoms, parengti rekomendacijas visų pirma sau ir kitiems.

Pirmoji strategijos dalis – svajotojo, realisto ir kritiko gebėjimų lavinimas.
Svajotojas. Pasirinkite vietą patalpoje, kur galėtumėte tapti „svajotoju“. Galima net pažymėti šią vietą ant grindų, pavyzdžiui, popieriaus lapu ar kuo nors kitu. Tada prisiminkite praeities akimirką, kai tikrai svarstėte kūrybines tam tikros srities galimybes. Atsistokite į pažymėtą vietą ir visiškai pajuskite šią akimirką. Šitaip „meskite inkarą“ į svajotojo būseną ir kas kart prireikus lengvai atgaivinsite ją atmintyje. Kartais pakaks prisiminti šią būseną ramiai sėdint krėsle.
Realistas. Dabar pasirinkite kitą vietą ir taip pat padarykite ją atpažįstamą. Tai „realisto“ vieta. Svajonės – geras dalykas, bet jas reikia suskirstyti į komponentus, sudėti tam tikra tvarka, suplanuoti ir veikti. Prisiminkite praeities akimirką, kai realiai ir konstruktyviai svarstėte kokią nors idėją ir sudarėte veiksmų planą. Atsistokite į pažymėtą vietą ir visiškai pajuskite šią akimirką.

Kritikas. O dabar pasirinkite dar vieną vietą „kritikui“ arba „vertintojui “. Prisiminkite akimirką, kai labai konstruktyviai kritikavote kokį nors planą. Gera kritika visada konstruktyvi: ji atlieka teigiamą vaidmenį – padeda nustatyti trūkstamus aspektus ir apskritai pagerina planą. Atsistokite į pažymėtą vietą ir susikaupkite savo idėjos trūkumų paieškai.

Antroji strategijos dalis: Plano sudarymas
Dabar  turite  tris  vietas,  kur  bus  tam  tikrų  mąstymo  procesų  „inkarai“. Esate pasirengę pradėti galvoti apie savo planą.

Svajotojas. Įsitaisykite į „svajotojo“ padėtį ir pradėkite kurti idėjas. Nesirūpinkite dėl jų tikrumo ir galimų problemų. Įsivaizduokite tas idėjas jau įgyvendintas! Geriausias šio atvejo pavyzdys – jaunas fizikas Albertas Einšteinas, kuris kartą tiesiog susimąstė apie kelionės šviesos spindulio gale padarinius. Idėjas galima užsirašyti arba diktuoti kitiems.

Realistas. Dabar atsiminkite savo idėjas ir atsistokite į „realisto“ padėtį. Pasistenkite jas  organizuoti  ir  sudaryti  planą.  Tikriausiai  kai  kurias idėjas atmesite,  o  kitas pakeisite. Kaip jas galima paversti realiais veiksmų etapais? Įsijauskite į šį planą!

Kritikas. Pagaliau atsistokite į „kritiko“ padėtį ir įvertinkite savo planą. Paklauskite, ko trūksta? Pažvelkite į idėją iš šalies. Ar kas nors pasiruošęs už ją mokėti? Ar manote, kad naudinga ir pelninga įgyvendinti šią idėją? Kaip galima pagerinti? Ar jūs patys sumokėtumėt už tokios idėjos rezultatą? Šiai būsenai būdingas ilgas vidinis dialogas.

Svajotojas. Dabar turite apytikriai realų planą. Dar kartą atsistokite į „svajotojo“ padėtį ir pamąstykit, ar dar kaip nors galite patobulinti savo idėją ir kūrybiškai pakeisti planą turėdami galvoje „realisto“ ir „kritiko“ informaciją.

Ciklo pratęsimas. Galite pakartotinai grįžti į kiekvieną padėtį, kol būsite patenkinti rezultatu. Tai galima daryti bet kuria tvarka, iki planas bus visiškai parengtas.

RSS Feed Rss Feed
Copyright © 2010 Kūrybiška Lyderystė